Kodėl verta rinktis mūsų darželį?

Naujienos

Specialistai

Ugdymas

Darželio klasės

Parama

Kontaktai

Vyturėlis – visos šeimos darželis

Čia gyvena vaikystė  >

Siekiame, kad darželyje vaikas patirtų tikrą vaikystę ir padėtų stiprius pamatus ateities laimei.

… darnus ugdymas >

Ugdymą grindžiame 4 santykių sistema (4S) – nuo mažens kurdami darną su savimi, kitais, pasauliu ir darbu.

… ir Meilė.

Su meile rūpinames vaikais pasitelkdami geriausias tradicijas, prasmingus žaidimus ir veiklas.

176

laimingi vaikai

26

mokytojai

1

pojūčių kambarys

1

namelis medyje

1

baseinas

12

gyvūnėlių

Darželio klasės

Ikimokyklinis ugdymas:

Žvirblio

Zylės

Genio

Volungės

Lututės

Dagilio

Vieversio

Varnėno

Priešmokyklinis ugdymas:

Pelėdos

Ugdymas

Svarbiausios kryptys

  1. emocinio intelekto ugdymas
  2. fizinių galių ir
  3. tvarios gyvensenos puoselėjimas

Ugdymo formų pristatymas

Tyrinėjimų stotelė ar stotelės – vaikų tyrinėjimams sukurtas ugdymosi kontekstas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas – tai priemonės, įranga, tyrinėjimo įrankiai, radinių fiksavimo formos, tam tikras jų išdėstymas, provokacijos, sumodeliuotos tyrinėjimo situacijos. Grupėje kuriant ugdymosi kontekstą su tyrinėjimų stotelėmis, laisvai pertvarkoma visa aplinka, atsisakoma stacionariai veikiančių tradicinių erdvių. Gali būti kuriamos savo turiniu įvairios tyrinėjimų stotelės, pvz., judesių tyrinėjimo stotelė, muzikos tyrinėjimo stotelė ir pan.

Atradimų stotelė – Pojūčių kambarys – į vaikų asmeninius ar bendrus atradimus vedančio ugdymosi konteksto kūrimas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas orientuotas į to, kas nepatirta, nematyta, negirdėta, nepajausta, atradimą, išbandymą, kūrimą. Priemonės, tyrinėjimo ir mąstymo įrankiai, kontrastingos medžiagos, refleksijų formos parinktos ir išdėstytos taip, kad skatintų į įprastus dalykus pažvelgti kitaip.

Spontaniški tyrinėjimai – visoje grupės aplinkoje sukurtas netikėtus spontaniškus atradimus skatinantis ugdymosi kontekstas. Parenkami žaislai, daiktai ar sukuriamos priemonės, su kuriais vaikai atlieka įprastus veiksmus, kurių rezultatas jiems būna netikėtas, nustebina, pradžiugina. Sukurtas kontekstas skirtas į regėjimo lauką patekusių žaislų, daiktų, priemonių spontaniškam tyrinėjimui.

Pažinimo sala ar salos – visoje grupės ir (ar) lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, plečiantis vaiko pažinimą kuo įvairesniais patirtiniais būdais. Sukurtas kontekstas apima ne tik tyrinėjimui skirtas priemones, bet ir aplinkas, priemones, būdus, provokacijas, sumodeliuotas situacijas pajausti, įsivaizduoti, modeliuoti, kurti, išreikšti, pristatyti, reflektuoti.

Bendravimo sala ar salos – grupės ir lauko, ir skaitmeninėje aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, orientuotas paskatinti kontaktus, santykius, ryšius, komunikavimą tarp vaikų ir mokymąsi spręsti kylančias bendravimo problemas. Sukurtas kontekstas – tai bendrų žaidimų, bendros veiklos vietos; priemonės, įranga, tyrinėjimo, radinių ir refleksijų įrankiai, padedantys aiškintis ir kurti tarpusavio santykius.

Problemų sprendimo stotelė ar stotelės – grupės ir lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis mokytis spręsti problemas. Kontekstas – tai priemonės, įranga, tam tikras jų išdėstymas; sukurtos provokacijų, iššūkio situacijos; problemų tyrinėjimo iš skirtingos perspektyvos ir sprendimo įrankiai, refleksijos formos.

Istorijų kūrimo stotelė ar stotelės – sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis vaikus kurti istorijas. Tai erdvės, kuriose yra knygų, paveikslėlių, meno priemonių, priemonių vaizdo ir garso įrašams, priemonių istorijoms pristatyti, diskusijoms; sumodeliuotos provokacijos, iššūkio situacijos.

Vaikų projektas – sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis pačius vaikus surasti idėją projektui, rinkti informaciją, tyrinėti, kurti, parengti projekto pristatymą ir jį pristatyti kitiems.

Virtuali kelionė – sukurtos sąlygos ir kontekstas, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, susisiekti su kitų Lietuvos regionų ar užsienio šalių ugdymo įstaigomis ir dalytis patirtimi su šių įstaigų vaikais.

Kūrybinė ateljė – ateljė veiklos forma siejama su menininko ar amatininko dirbtuvių įvaizdžiu. Tai atskiroje patalpoje įrengta nuolatinė erdvė, pasižyminti išskirtine medžiagų ir priemonių gausa bei įvairove. Čia svarbu, kad jos būtų matomos ir sistemiškai išdėstytos, kad vaikas turėtų galimybę matyti ir pasirinkti. Organizuojant veiklą ateljė forma, pabrėžiama estetinė dimensija, vyksta nuolatinis „dialogas“ tarp vaiko ir medžiagų, vaiko ir suaugusiojo bei bendraamžių. Todėl darbinis triukšmas, pokalbiai, laisvas darbo vietos pasirinkimas ar jos pakeitimas yra neatsiejama ateljė veiklos dalis.

Kūrybinės dirbtuvės – bendradarbiavimu grįsta kūrybinės veiklos forma, skirta konkrečiai kūrybinei idėjai įgyvendinti. Joms organizuoti sukuriamas konkretus kontekstas, o jų organizavimas trunka apibrėžtą laiko tarpą. Organizuojant veiklą kūrybinių dirbtuvių forma, pabrėžiama ne individuali vaiko kūrybinė raiška, bet bendras visos grupės darbas, siekiant įgyvendinti konkrečią idėją. Todėl kūrybinių dirbtuvių pabaigoje aptariamas ne tik bendras rezultatas, bet ir pats kūrybos ir bendradarbiavimo procesas.

Žaidimas – tai pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vaikų vaizduotės, kalbos, mąstymo, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus ir yra bet kurios ugdymo formos taikymo pagrindas.

Ugdymo principai

  1. Lėtojo ugdymo, užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas. Vaikai giliai išgyvena ir pajaučia kiekvieną čia ir dabar momentą, kai skiriama pakankamai laiko kasdienei rutinai, tyrinėjimo ar kūrybos procesui, nuostabai ir atradimo džiaugsmui.
  1. Reflektyvaus ugdymo principas. Emocinis reagavimas, apmąstymas, aptarimas, grįžtamasis ryšys yra vaiko ūgties ir ugdymo tobulinimo procesai. Su vaikais jiems prieinamais būdais reflektuojama nuolat, veiklos metu ir po jos. Mokytojai apmąsto autentiškas vaikų patirtis, veiklos kokybę ir savo pedagoginių sprendimų poveikį vaikų ugdymui.
  1. Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima bendradarbiauja, užtikrindami ugdymo tęstinumą ir dermę, kurdami susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tėvai ir mokyklos darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaikų interesų.

Mes žinome Vaikų poreikius:

  1. Žaidimo poreikis – turėti laisvę, pakankamai laiko, erdvės, žaidimo partnerių ir galimybę per bendrus žaidimus kurti vaikų kultūrą. Pripažįstama žaidimo, kaip savarankiškos vaikų veiklos, nelygstama vertė. Nuolat stebėdami ir tinkamoje situacijoje jautriai įsitraukdami į žaidimus, suaugusieji padeda vaikams augintis žaidimo gebėjimus.
  1. Saugumo poreikis – jaustis saugiam, gerbiamam, matomam, girdimam, tinkamai globojamam, sulaukti paramos ir pagalbos, kai jos reikia. Ugdant vaikus rūpinamasi ne tik užtikrinti jų saugumą, bet ir juos pačius įtraukti į rūpinimąsi savo bei kitų saugumu.
  1. Draugysčių poreikis – jaustis priimamam, jausti bendrumą, lygiavertiškumą su kitais, kitų paramą, artimumą, turėti vieną ar keletą artimesnių draugų. Sukuriama ugdymo(si) aplinka, skatinanti vaikus tyrinėti ir atrasti, kaip būti, gyventi ir veikti drauge.
  1. Komunikavimo poreikis – dalintis su kitais emocijomis, mintimis, idėjomis žodžiu ir nežodinėmis priemonėmis (mimika, judesiu, piešiniu, muzikos kūriniu ir pan.). Vaikams sudaromos sąlygos išbandyti įvairias komunikavimo su vaikais ir suaugusiaisiais priemones ir atrasti pagarbaus, veiksmingo bendravimo būdus.
  1. Pažinimo džiaugsmo poreikis – smalsauti, tyrinėti, klausinėti, aiškinti(s), kurti ir išbandyti, džiaugiantis naujais atradimais ir gebėjimu pažinti. Taikydami ugdymo(si) procese įgytas patirtis vaikai kuria ir perkuria savo teorijas apie pasaulį.
  1. Kūrybinės saviraiškos poreikis – tyrinėti ir atrasti unikalias savo kūrybines galias per įvairias veiklas. Kuriamos ir spontaniškų, ir kryptingų veiklų galimybės, palankios atsiskleisti vaikų interesams, gabumams ir auginti savitą raiškos stilių.
  1. Mokytojas drauge su vaikais mokykloje kuria demokratiškus procesus. Vaikai skatinami susitarti, dalintis, savo nuomonę išreikšti balsuojant, kurti taisykles ir mokytis jų laikytis, rengti ir patiems tarpusavyje bei su suaugusiaisiais organizuoti susirinkimus ir pasitarimus.
  1. Demokratiško ugdymo aplinkoje vaikai atranda ir auginasi autentišką lyderystę. Kiekvienas vaikas turi galimybę prisiimti lyderio vaidmenį. Mokytojas visais būdais skatina vaikus pripažinti ir priimti įvairiopas lyderystės apraiškas.
  1. Vaikai yra neatsiejami savo ugdymosi vertinimo dalyviai ir, padedami mokytojo, mokosi įsivertinti savo veikimą. Aktyviai dalyvaudami vaikai į ugdymo procesą bei jo vertinimą įtraukia ir savo šeimas.

Ugdymą vaikystėje grindžiančios vertybės

Vaikų ugdymasis grindžiamas požiūrio į vaiką ir jo ugdymą sąlygotomis vertybėmis:

  1. Vaiko orumas – kiekvieno vaiko nelygstamos vertės, autentiškumo, unikalumo pripažinimas ir puoselėjimas.
  2. Vaiko gerovė – vaikų gerovės pirmumo pripažinimas, puoselėjant vaiko saugumą, sveikatą,darną su savimi ir kultūrine, socialine bei fizine aplinka.
  3. Saviraiškos laisvė – kiekvieno vaiko kūrybinio potencialo ir laisvės išreikšti save pripažinimas, palaikymas ir skatinimas.
  4. Lygiavertis dalyvavimas – lygiavertėmis sąveikomis grindžiamo ugdymo(si) vertės pripažinimas, sudarant maksimalias sąlygas kiekvienam vaikui dalyvauti bendrame ugdymosi procese ir pašalinant ugdymosi kliūtis.
  5. Lygiateisiškumas ir teisingumas – vienodų teisių augti ir ugdytis visiems pripažinimas, užtikrinant galimybes kiekvienam vaikui optimaliai vystyti ir reikšti savo potencines galias nepriklausomai nuo priežasčių, susijusių su lytimi, sveikata, socialine ir kultūrine padėtimi. Minimizuojamos atskirties ir diskriminavimo galimybės, atstovaujama vaikų teisėms mokykloje ir už jos ribų.
  6. Pagarba, tolerancija ir atvirumas įvairovei – atviros, pagarba, empatija ir tolerancija grindžiamos ugdymo(si) aplinkos kūrimas, pripažįstant įvairovę kaip vertybę ir sudarant sąlygas visiems vaikams sėkmingai dalyvauti, natūraliai priimant prigimtinius ir kultūrinius skirtumus.
  7. Bendruomeniškumas, demokratija ir pilietiškumas – pagarba asmeniui grindžiamos demokratinės aplinkos kūrimas, puoselėjant priklausomybės bendruomenei jausmą, ugdant asmeninę ir socialinę atsakomybę, skatinant vienybės ir bendrumo palaikymą.
  8. Kultūrinis tapatumas – pagarbos savo šalies kultūrai (gimtajai kalbai, etninei kultūrai, tautos istorijai) puoselėjimas, sukuriant sąlygas vaikui išreikšti save kaip savo šalies lygiavertį kultūros kūrėją ir puoselėtoją, skatinant susipažinti ir pozityviai priimti kitų kultūrų savitumą.

 

Ikimokyklinio ugdymo tikslas

Atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

 Vyturėlio komanda, keldama uždavinius tikslui pasiekti, numato ugdymo sąlygas, kurios užtikrina tiksle nusakytų vaiko galių auginimą ir padeda vaikui tapti:

  • pasitikinčiam;
  • besirūpinančiam savimi ir kitais;
  • jautriam kultūrinei įvairovei;
  • komunikabiliam;
  • lanksčiai mąstančiam;
  • kūrybingam;
  • sėkmingai besimokančiam

Vaikų ugdymo kontekstai

  • Vaikų ugdymas vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Mokyklos aplinkoje kuriami vaikų ugdymo kontekstai, kurių bendrakūrėjai yra vaikai.
  • Kuriant ugdymo kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Tame pačiame ugdymosi kontekste vaikai turi galimybę veikti ir save išreikšti skirtingai.
  • Kuriant ugdymo kontekstus sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Pasirinkimai sukuria prielaidas rastis įvairioms savo turiniu veikloms, atliepia skirtingus vaikų interesus, gebėjimų lygį ir mokymosi būdų įvairovę.
  • Modeliuojant kontekstus kuriamos įvairiapusės veiklos galimybės: vaiko iniciatyvos pirmumas, kuomet mokytojas seka vaiko domėjimąsi ir pasinaudoja spontaniškomis čia ir dabar susikūrusiomis situacijomis, praturtindamas jo patyrimą; dialoginis veikimas, mąstymas ir kūryba kartu, sekant vaiko iniciatyvą; atvirosios veiklos idėjos pirmumas, kuomet mokytojas trumpai apibūdina veiklą ir iniciatyvą perleidžia vaikams.
  • Ugdymo kontekstuose mokytojai pagal situaciją lanksčiai keičia savo vaidmenis, tapdami vaiko padėjėjais, tyrinėtojais, kūrėjais, besimokančiaisiais.
  1. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas. Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą procesą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus. Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, jaučiasi lygiaverčiais dalyviais, visi kartu mokosi vieni kitus pažinti ir veikti žmonių įvairovėje.
  1. Žaismės kontekstas. Konteksto paskirtis – palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas. Mokytojas jautriai pastebi žaismę vaikams veikiant, ją atliepia, pratęsia, kokybiškai praturtina ir įtraukia kitus vaikus.
  1. Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas. Konteksto paskirtis – skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose. Panaudojama natūrali ir dirbtinai sukurta, įranga ir priemonėmis papildyta gamtinė aplinka, modeliuojamos vaikus judėti skatinančios iššūkio, saugios rizikos edukacinės erdvės, kuriančios prielaidas subalansuotam ugdymui(si) viduje ir lauke.
  1. Kultūrinių dialogų kontekstas. Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis – padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes. Mokyklos aplinkoje matomi įvairių kultūrų ženklai, simboliai, patiriami papročiai ir elgsenos, išbandomos skirtingos kultūrinės raiškos formos, ugdantis pozityvų požiūrį į įvairovę ir kitoniškumą.
  1. Kalbų įvairovės kontekstas. Konteksto paskirtis – kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove. Kuriant kontekstą pasinaudojama mokykloje ar grupėje esama kalbų įvairove, socialinių tinklų ir skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, kalbų pasaulio pažinimą praturtinančiomis ir kalbą ugdančiomis vaizdinėmis ir garsinėmis priemonėmis, taip pat kasdienėmis komunikacinėmis situacijomis, kylančiomis vidaus ir lauko aplinkose.
  1. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas. Konteksto paskirtis – atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams. Sukurtos vidaus ir lauko edukacinės erdvės, lauko tyrinėjimo laboratorijos, kuriose yra tyrinėjimo objektų, priemonių ir medžiagų, STEAM veiklų, vaikų stebinių fiksavimo priemonių – tai padeda vaikams įsitraukti į ilgalaikius stebėjimus, patirti aplinkos objektų ir reiškinių įvairovę.
  1. Realių ir virtualių aplinkų kontekstas. Konteksto paskirtis – praturtinti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms. Vaikų savivaldį mokymąsi skatinančios skaitmeninės priemonės, įvairiomis vaizdo ir garso įvesties bei išvesties įrangą turinčiomis technologijomis kuriamos galimybės vaikams realioje aplinkoje pamatyti plika akimi nematomus procesus ar reiškinius, perkelti realios aplinkos objektus į skaitmeninę erdvę, tyrinėti taisyklių ir laisvės veikti ribas, spręsti problemas, įveikti iššūkius.
  1. Kūrybinių dialogų kontekstas. Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti. Dinamišką kūrybos procesą palaiko pedagogas kūrėjas, sudarantis sąlygas vaikui laisvai, spontaniškai veikti.

Mano dienos ritmas

Darželyje padedame vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Tai padeda vaikams jaustis saugiems, energingiems, nepervargti, ugdo laiko suvokimą, suteikia jėgų ir drąsos išgyventi pokyčius.

Dienos ritmo pajauta.

  1. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti. Vaikai iki 3 metų mokosi suprasti paveikslėliais sudėliotą savo grupės dienotvarkę, stebėti ir pasitikrinti, kas šią dieną jau įvyko, kas dar įvyks. Kasdieniai pasikartojantys ritualai, maitinimasis, miegas ir veiklos padeda vaikams orientuotis dienos laike.
  1. 3–6 metų vaikai, skatinami mokytojo ir atsižvelgdami į visos mokyklos dienos režimą, patys sudėlioja savo dienos ritmą paveikslėliais, sudėlioja dienų su ypatingais įvykiais (švenčių, išvykų dienos), keičiančiais įprastą dienos eigą, dienos ritmą. Vaikai ryte paveikslėliais pažymi, ką šiandien ketina veikti, o vakare reflektuoja, ar pavyko tai įgyvendinti. Jie tyrinėja savo nuotaikos ir energijos kaitą per dieną, žymėdami paveikslėliais, aptardami kaitos priežastis. Padedami mokytojo, susikuria ritualus prieš einant miegoti, pvz., pavartyti knygutę, pasiklausyti lopšinės.

 Judėjimo ir poilsio ritmo pajauta.

  1.  Vaikai iki 3 metų tyrinėja savo judėjimo ir poilsio ritmą, paveikslėliais dėliodami savo veiklų eilę ir žymėdami, ar tai buvo aktyvi, ar rami veikla.
  1. 3–6 metų vaikai, mokytojo padedami, mokosi atpažinti ženklus, kurie rodo, kad jų aktyviai judančiam kūnui reikia poilsio (bėgiodami, šokinėdami pavargo, kvėpuoja atvira burna, smarkiai plaka širdis), kada jų nejudrioje būsenoje esančiam kūnui reikia judėjimo (sunku ramiai išsėdėti, sutelkti dėmesį į veiklą). Vaikai iš skaitomų pasakojimų, istorijų ir patys išbandydami sužino, kad aktyvi veikla padeda išlieti tiek patirtas malonias emocijas, tiek ir nerimą, įtampą. Atlikdami atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimus, pajaučia, kaip jie nuramina tiek kūną, tiek ir emocijas ar sunkias mintis. Vaikai išbando įvairius kūno aktyvumo reguliavimo būdus, pvz., judėti pagal greito ir lėto tempo, aktyvumą žadinančią ir raminančią muziką.

Vaiko orumas – kiekvieno vaiko nelygstamos vertės, autentiškumo, unikalumo pripažinimas ir puoselėjimas.

Pagarba, tolerancija ir atvirumas įvairovei – atviros, pagarba, empatija ir tolerancija grindžiamos ugdymo aplinkos kūrimas, pripažįstant įvairovę kaip vertybę ir sudarant sąlygas visiems vaikams sėkmingai dalyvauti, natūraliai priimant prigimtinius ir kultūrinius skirtumus.

Emocinio intelekto ugdymas - savo emocijų atpažinimas ir raiška

  1. Kasdienėse grupės veiklose kilusias savo emocijas (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, jaudulį, baimę, kaltę, gėdą) vaikai iki 3 metų mokosi atpažinti, suprasti, įvardyti, kai suaugusieji susitapatina su jų patiriamomis emocijomis, jas įvardija, pakomentuoja, taiko skirtingus personalizuotus vaikų nuraminimo būdus (dėmesio nukreipimas, pabuvimas nusiraminimo erdvėje, įtraukimas į pozityvias emocijas žadinančias veiklas). Vaikai emocijas išreiškia veido mimika, balsu, žodžiais, gestais ir visu kūnu, nuotaikoms žymėti naudoja emocijų veidelius, spalvas, nuotraukas, „emocijų termometrus“. Vaikai iki 1 metų susitapatindami atspindi suaugusiojo ir kitų vaikų emocijas, 2–3 metų vaikai atpažįsta kito emocijas iš veido išraiškos, balso, jeigu dažnai žaidžia, paišena, klausosi muzikos, juda greta ir kartu per kasdienes ugdomąsias veiklas.
  1. 3–6 metų vaikai, žaisdami vaidmenų ir naratyvinius žaidimus, tyrinėdami ir žymėdami, kaip jaučiasi, klausydamiesi skaitomų istorijų, žiūrėdami filmukus, patiria, išreiškia, aiškinasi, diskutuoja ir vis geriau atpažįsta bei įvardija įvairias savo ir kitų emocijas, jas sukėlusias situacijas bei priežastis.

Vaikų ugdymosi pažanga ir tęstinumas

1. Vaikų pasiekimų įrodymų kaupimas ir pasiekimų dokumentavimas bei stebėsena padeda siekti ugdymo ir ugdymosi kokybės:

1.1. geriau pažinti kiekvieną vaiką ir numatyti jo ugdymo perspektyvą, stebint, ką vaikas jau geba, ko ir kaip mokosi, kokia jo pažanga atskirose pasiekimų srityse, atskleidžiant potencialias jo galias ir švietimo pagalbos poreikį;

1.2. kryptingai planuoti ir veiksmingai įgyvendinti lankstų bendrą vaikų grupės ugdymo procesą, skatinantį kiekvieno vaiko ugdymosi pažangą;

1.3. nuosekliai vertinti mokytojo ir kitų ugdytojų sąveikų su vaikais, taikomų pedagoginių strategijų ir metodų, sukurtos aplinkos, paramos ir pagalbos vaikams poveikį kiekvieno vaiko pažangai;

1.4. derinti vaiko, šeimos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų lūkesčius dėl vaiko tolesnio ugdymo, siekiant visų ugdymo proceso dalyvių kryptingo įsitraukimo į ugdymo procesą.

1.5. Informacija apie vaikų pasiekimus kaupiama vaiko pasiekimų aplanke, apraše, skaitmeninėje laikmenoje. Vaiko pasiekimai fiksuojami trumpais komentarais, nurodant ugdymosi pasiekimų sritį ir pasiekimų žingsnį, kurį yra pasiekęs vaikas, vaiko pažangą, vaiko stiprybes ir tolesnio tobulėjimo žingsnius.

1.6. Apie vaikų ugdymosi pasiekimus sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos ir jos rezultatų. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą. Mokytojas yra savo organizuojamo ugdymo proceso kokybės tyrėjas, vertinantis savo pedagoginių sprendimų poveikį vaikų ugdymosi pažangai. Ugdymo procesas planuojamas atsižvelgiant į vaikų ugdymosi pasiekimus ir vaikų pažangos analizės rezultatus.

1.7. Mokytojai nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais reflektuojama apie veiklos procesą ir rezultatus, sėkmes ir nesėkmes, vaikai mokosi patys įsivertinti savo ugdymosi patirtis ir pasiekimus. Vaikų pasiekimai ir pažanga numatytais laiko tarpais ir pagal poreikį aptariami su vaiko šeima.

1.8. Vaikų ugdymosi pasiekimų dokumentavimo, stebėsenos ir surinktos informacijos naudojimo procesai vykdomi laikantis visų etikos reikalavimų.

Kuriant ugdymosi kontekstus, įgyvendinamos ir lauko pedagogikos idėjos. Plėtojamos praktikos, kai ugdymasis iš uždarų vidaus aplinkų persikelia į ugdymo įstaigos lauko aplinkas, lauko aplinkoje sukuriant vaikams visuminio ugdymosi galimybes: vaikai lauke gali piešti, mokytis matematikos, skaityti ir rašyti, ne tik stebėti ar kitaip tyrinėti gamtą.

Mažinama takoskyra tarp vaikų žaidimo ir ikiakademinių gebėjimų ugdymosi atliekant kitas veiklas, nes tai skaido ugdymosi procesą, einama link vaiko mokymosi žaidžiant, žaismės mokantis.

Tyrinėjimais grįstas ugdymas

Vaiką į ugdymąsi įtraukiančių kontekstų kūrimas vyksta, vadovaujantis tyrinėjimais grindžiamo ugdymosi teorija. Tyrinėjimas yra pripažįstamas kaip vienas iš svarbiausių informacinio amžiaus ugdymosi būdų. Pagrindiniai tyrinėjimais grindžiamo mokymosi bruožai yra šie: vaikai įsitraukia į diskusijas, kelia probleminius klausimus; ieško įrodymų, argumentų ir jiems suteikia tam tikrus prioritetus; formuluoja paaiškinimus iš turimų įrodymų; bendrauja ir pristato bei paaiškina savo tyrinėjimus ir jų išvadas kitiems; vyresni vaikai ar pedagogo padedami vaikai gali bandyti susieti savo paaiškinimus su mokslo žiniomis ir teorijomis, jiems prieinama forma pateiktomis knygose.

Vaikai iki trejų metų tyrinėja ir atranda spontaniškai, emocine reakcija ar kalba parodydami supratimą. Tyrinėjimų pagrindas yra natūralus vaikų smalsumas ir bandymai, kuriuos atlikdami vaikai įgyja tokių gebėjimų, kaip stebėjimas (temperatūros, vėjo, paviršiaus savybių, kvapų ir kt.), klausinėjimas (kas plūduriuos? kaip greitai ištirpsta sniegas?), lyginimas (kuris indelis talpiausias? Iš kurių sėklų išdygsta aukščiausi daigeliai?), gebėjimas apibūdinti, klasifikavimas (surinkti lapų kolekciją, tada sudėti švelnius lapus į vieną, o šiurkščius – į kitą krepšelį), numatymas (kiek kaladėlių reikės tiltui pastatyti?), matavimas ir kt. Pedagogas užduodamais klausimais kelia iššūkį vaikams ką nors stebėti, paaiškinti, pagrįsti savo mąstymą; įžvelgti, ką norėtų tyrinėti; daryti prielaidas; numatyti tyrinėjimo būdus.

Reggio Emilia. Kas tai?

Visame pasaulyje gerai žinoma Reggio Emilia sistema, pagal kurią modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Centrinė Reggio Emilia teorija yra „Šimto vaiko kalbų“ teorija. Pagal šią teoriją, teigiama, kad yra daugiau negu vienas būdas pajausti, pažinti, išreikšti, kurti, todėl tai sudaro pagrindą įsitraukti visiems ir kiekvienam vaikui, taikant skirtingus būdus; kad pedagogas turi kurti kontekstus, pažadinančius vaikų aktyvumą, tyrinėjimus, kūrybą, o ne pats vadovauti jų veiklai; kad ugdymasis įstaigoje yra įvairių perspektyvų susidūrimas, nuolatiniai kultūriniai dialogai; kad sistema grindžiama bendru vaikų ir suaugusiųjų mokymusi. Lietuvoje Reggio Emilia idėjos įgyvendinamos tik fragmentiškai. Įstaigos yra perėmusios patirtį, kad aplinka yra trečiasis ugdytojas, be to, vaikų tyrinėjimams labai plačiai naudoja šviesos stalus. Tačiau šios pedagogikos esmė mūsų šalyje dar neįdiegta. Italijos Reggio Emilia sistemoje vengiama vaikui primesti suaugusiojo pasaulio matymą ir veikimo būdus (pvz., kaip pavaizduoti daiktą piešiant), nes manoma, kad taip tik atkuriama svetima (pvz., pedagogo) patirtis. Pedagogai apmąsto procesą, kokiais būdais paskatinti vaiko vaizduotę, tyrinėjimus, padėti jam atrasti ir sukurti savo pasaulio matymo ir raiškos būdus: keliamas iššūkis; vaikai drąsinami; skatinama tyrinėti, pažinti vaizduojamą daiktą, gyvūną ar reiškinį; vienas kitam pasakyti, parodyti ar kitaip atskleisti savo atradimus; diskutuoti, ką ir kaip darė, koks buvo rezultatas, mokantis vienam iš kito; pasiūloma daugiau tyrinėjimo būdų, leidžiančių vaikams į daiktą, gyvūną ar reiškinį pažvelgti iš kitos perspektyvos, ir kt. Taigi, pedagogas siekia paskatinti autentišką tyrinėjimą, atradimus ir raišką, taikydamas vaiko aktyvumą, mąstymą ir kūrybingumą sužadinančias strategijas. Be to, siekiama, kad vaiko mokymasisir kūryba taptų matomi. Reggio Emilia sistemoje pedagogai kuria mokymosi kontekstus, provokacijas, t.  y. taip sumodeliuoja priemones ir aplinką, kad ji pažadintų vaikų tyrinėjimus, idėjas, kad vaikams kiltų naujų klausimų, kad tyrinėti būtų smagu. Ne tik pedagogai, bet ir vaikai skatinami tyrinėjimo procese fotografuoti, filmuoti savo radinius, sukurtus aplinkos daiktų modelius, susidomėjimą, estetinius jausmus pažadinusius įspūdžius.

 

Būreliai

Krepšinis

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nullam sit amet molestie quam. In egestas eleifend euismod. Maecenas eu risus eu justo interdum interdum sed eu diam. 

Gimnastika

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nullam sit amet molestie quam. In egestas eleifend euismod. Maecenas eu risus eu justo interdum interdum sed eu diam. 

Šachmatai

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nullam sit amet molestie quam. In egestas eleifend euismod. Maecenas eu risus eu justo interdum interdum sed eu diam. 

Anglų kalba

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nullam sit amet molestie quam. In egestas eleifend euismod. Maecenas eu risus eu justo interdum interdum sed eu diam. 

Čia gyvena laimė